Sešlabankinn į rangri leiš?

Sešlabanki Ķslands hefur gefiš tóninn fyrir veturinn varšandi stżrivexti. Įkvešiš var aš halda žeim óbreyttum en fylgst veršur vandlega meš kjarasamningum. Sem sagt, žaš mį alls ekki hękka laun fólks ķ samręmi viš veršlag hiš minnsta heldur eiga laun almennings enn aš dragast aftur śr og kaupmįttur launa į aš dragast saman, aš mati Sešlabanka Ķslands. Žeir sjį ekkert athugavert hjį sjįlfum sér, hvorki žegar kemur aš launahękkunum žeirra persónulega né žegar litiš er til žess kerfis sem žeir vinna eftir.

Virka stżrivextir til lękkunar veršbólgu? Geta stżrivextir aukiš veršbólgužrżstinginn ķ hagkerfinu?

Žau tól sem SĶ hefur til žess aš sporna gegn veršbólgu eru svo sem ekki żkja mörg en eitt žeirra er aš breyta stżrivöxtum (žį išulega meš žvķ aš hękka stżrivexti ef veršbólga hękkar) hitt tóliš er inngrip ķ gjaldeyrismarkaš til žess aš styšja viš gengi ķslensku krónunnar.

Žaš hefur reynst SĶ ógerlegt aš hafa įhrif į gengi ķslensku krónunnar undanfarinn įratug, sama hversu višamikil inngripin eru žį hafa žau eingöngu mjög skammvinn įhrif sem sķšan kalla į annaš inngrip o.s.frv. Žvķ hefur SĶ verulega dregiš śr inngripum og hlżtur žaš aš gefa til kynna aš gjaldmišillinn sé byggšur į žaš veikum grunni aš betra sé aš lįta hann fljóta/falla og leita "jafnvęgis" meš sjįlfvirkum hętti.

Hin leišin sem ég nefndi var breyting stżrivaxta. Ašferšarfręšin er einföld, sé žensla mikil sökum neyslu landans (einstaklinga og fyrirtękja) žį eykur žaš innflutning į vörum sem dregur śr višskiptajöfnuši. Viš flytjum meira inn ķ landiš en viš seljum śt śr žvķ. Viš eyšum umfram žaš sem viš öflum og einföld hagfręši segir aš žaš gangi ekki upp til lengri tķma, žś ert ķ skuldasöfnun. Žvķ žurfi aš draga śr neyslunni. Žaš gerir SĶ meš žvķ aš hękka stżrivextina, afborganir af lįnum hękka viš žaš og landinn hefur minna į milli handanna, dregur śr kaupum į vörum og višskiptajöfnušurinn jafnar sig (seljum meira śr landi en viš eyšum). 

En gefum okkur aš viš séum ekki ķ ženslu įstandi, segjum sem svo aš fólk rétt svo nįi endum saman en aš gengi ķslensku krónunnar sé aš gefa eftir. Žį žurfum viš aš skoša af hverju gengi krónunnar gefur eftir. Jś žaš getur veriš vegna žess aš markašsašilar hafa ekki trś į gjaldmišlinum og vilja losna viš ķslenskar krónur og kaupa erlendan gjaldmišil ķ stašinn. Meš žvķ veikist gengi krónunnar. 

Žį grķpur SĶ inn ķ og įkvešur aš hękka stżrivextina til žess aš auka įhuga fjįrmagnseigenda į žvķ aš eiga ķslenskar krónur. Žeir fį hęrri vexti ķ stašinn. Į móti žurfum viš aš treysta žvķ aš žeir haldi eignum sķnum óbreyttum ķ ķslenskum krónum. En žį vandast mįlin einmitt, žetta veldur žvķ aš vextir žeirra hękka, meira streymi veršur śr landi ķ formi vaxta og žar meš stöšugt flęši gjaldeyris śr landi. Žaš eykur um leiš žrżsting į krónuna sem leišir til aukinnar veršbólgu og skilar sér žį mögulega ķ hęrri stżrivöxtum. Sem sagt hringrįs sem naušsynlegt er aš rjśfa.

Vęri ekki rįš hjį Sešlabankanum aš huga frekar aš lękkun stżrivaxta (hressilegri lękkun) en meš žvķ mętti draga śr flęši gjaldeyris śr landinu og žar meš hafa jįkvęšari įhrif į innlendan markaš. Žetta myndi auka žrżsting į losun hafta enda ašilar fastir inni meš ķslenskar krónur sem žeir vilja ólmir losna viš en geta žaš ekki ķ höftunum. En sį žrżstingur skiptir minna mįli žar sem höftin eru ķ gildi og augljóst aš flęšiš veršur ekki fyrr en höftin verša losuš. Žar meš gęti Sešlabankinn mögulega nįš einhverri stjórn į įstandinu.

Um leiš og vaxtastig lękkar žį eykur žaš vilja fjįrmagnseigenda til žess aš leita ķ ašra fjįrfestingakosti og žį mögulega ķ ķslensku atvinnulķfi. 

Nś hafa żmsir opinberir ašilar lagt til aš hękka veršskrįr sķnar til žess aš bregšast viš veršbólguvęntingum. Rķkiš hefur lagt til ķ fjįrlagafrumvarpi aš hękka gjaldskrįr um eins og 4% eša svo. Reykjavķkurborg hefur lagt til hękkanir į żmsum lišum eins og matarįskriftum ķ grunnskólunum og fleiri lišum. Žar er jafnvel veriš aš tala um tugi prósenta. Žetta veltur allt žrįšbeint śt ķ veršlagiš. Veršbólga męlir einmitt žessa kostnašarliši beint og hękki žeir, eins og bensķn, įfengi og tóbak, žį hękkar veršlag og veršbólga eykst. 

Hvaš segir Sešlabanki Ķslands viš hękkunum rķkis, sveitarfélaga og verslana? 

Nįkvęmlega ekki neitt NEMA žaš aš ašilar į vinnumarkaši megi alls ekki hękka laun nema um 2% hįmark aš öšrum kosti hękki žeir stżrivextina! Žeir telja greinilega gagnslaust aš berja į fyrrnefndum ašilum sem hafa bein įhrif į veršlag ķ žessu landi.

Ég hvet Sešlabankamenn til žess aš beina spjótum sķnum aš ašilum sem hękka veršskrįr sķnar og hętta aš einblķna eingöngu į kjarasamninga. Žaš vęri jafnframt ekki śr vegi fyrir Sešlabankamenn aš huga aš žvķ hvaš žeir geta lagt til ķ erfišri stöšu ķ dag įn žess aš horfa ętķš yfir į fölnaš grasiš hinum megin viš lękinn į mešan rķki og sveitarfélög sękja sitt įn gagnrżni!
 
Žurfum viš ekki aš prófa nżjar ašferšir ķ staš žeirra gömlu aš hękka stżrivextina, žaš hjįlpaši ekki aš hękka žį ķ hruninu né fyrir žaš og eru įvķsun į greišslur śr ķslensku hagkerfi sem hagkerfiš hefur ekki efni į. 

Hlutföll kynjanna ķ stjórnum eša Gettu betur

Nś hefur veriš įkvešiš aš kynjakvóti gildi um žįtttakendur Gettur betur, spurningažįttar į RŚV, reglan er sś aš ķ hvoru liši mega ekki vera fleiri en 2 af hvoru kyni ķ lišinu. Samtals keppa 6 einstaklingar ķ keppninni og žvķ geta komiš upp ašstęšur aš tveir karlmenn eru ķ lišunum og 4 konur, og öfugt, eša 33% karlar og 66% konur. Vikmörkin eru sett viš 33% enda ómögulegt aš skipta žremur einstaklingum nišur ķ tvo jafna hópa. Hlutfall kynja ķ heildarhópnum getur eingöngu oršiš nįkvęmlega jafnt ef annaš lišiš hefur 2 konur og 1 karl į mešan hitt lišiš hefur 2 karla og 1 konu. Rétt er aš taka fram aš mér žykir afar jįkvętt aš aškoma beggja kynja sé tryggš en um leiš velti ég žó fyrir mér af hverju ķ ósköpunum viš žurfum aš setja okkur slķkar reglur? Velja skólarnir ekki hęfustu einstaklingana? Vilja konur ekki sitja ķ keppnislišum Gettu betur eša eru konur ekki nógu duglegar aš koma sér įfram ķ lišum skólanna, ég veit męta vel aš žęr standa körlum ekki aftar ķ gįfum jafnvel framar.

Ķ byrjun september tóku ķ gildi breytingar į lögum um Lķfeyrissjóši en žar kemur fram aš ķ stjórn lķfeyrissjóšs mega hlutföll kynja ekki fara undir 40%. Nś er žaš svo ķ žeim lķfeyrissjóšum sem ég hef fylgst meš aš fjöldi stjórnarmanna er samtals 6 manns, lķkt og ķ Gettu betur. Žar af eru 3 frį launžegum og 3 frį atvinnurekendum. Hugsa mį žetta sem tvö "liš" sem žó vinna aš sama markmiši. Sżn fólks į mįlefni geta veriš misjöfn og ekki sķšur eftir žvķ śr hvaša hópum žś kemur. Nś er žaš svo aš ķ žeim lķfeyrissjóši sem ég į meirihluta minna réttinda žį eru stjórnarmenn kjörnir ķ lżšręšislegri atkvęšagreišslu žar sem fulltrśar įkvešinna hópa męta til kjörfundar og velja sér fulltrśa. 

Ef uppfylla į nżbreyttu lagaįkvęšin um aš tryggja aš lįgmarki 40% hlut hvors kyns ķ stjórninni žį gefur žaš auga leiš aš annar hópurinn žarf aš tryggja žaš aš 2 karlar sitji ķ stjórninni og aš 1 kona taki žar sęti. Um leiš veršur hinn hópurinn aš tryggja aš eingöngu 1 karlmašur taki sęti ķ stjórninni fyrir žeirra hönd en tvęr konur. Allar ašrar svišsmyndir af fjölda hvors kyns er ólögleg žį fyrir utan aš annar hópurinn kjósi eingöngu annaš kyniš en hinn hópurinn hitt kyniš. Sem sagt raunveruleg hlutföll sem heimilt er aš hafa eru 50% af hvoru kyni. Viš getum ekki skipt einstaklingi ķ bęši kynin.

Žį fara mįlin aš vandast verulega eins og komiš hefur ķ ljós aš ekki nįšu allir lķfeyrissjóšir aš tryggja rétt hlutföll og unniš er aš žvķ aš leysa śr žeirri flękju. Lögin gera žaš aš verkum aš nįnast ómögulegt er aš velja fulltrśa ķ lżšręšislegri atkvęšagreišslu enda getur sś staša komiš upp aš ef 6 konur nęšu meirihluta atkvęšanna žį yršu 3 karlmenn sjįlfkrafa kjörnir ķ stjórnina žó svo aš žeir fengju ekkert atkvęši. Gefum okkur aš mjög umdeildur einstaklingur vęri ķ framboši en hann nęši kjöri įn atkvęša vegna žess aš žaš vantaši einstakling af hans kyni. Žaš hlżtur aš teljast einkennilegt aš geta ekki treyst fólki til žess aš kjósa hęfustu einstaklingana hverju sinni óhįš kyni.

Ég hef fulla trś į žvķ aš ef nęgur fjöldi af frambęrilegum einstaklingum gefur kost į sér til starfa sem žessara aš žeir hęfustu nįi kjöri. Fjölbreytni stjórna skiptir mjög miklu mįli. 

En nś velti ég jafnframt fyrir mér af hverju eru ekki sett skilyrši um aš hlutföll kynjanna ķ stjórnum lķfeyrissjóša sé ķ samręmi viš sjóšfélagahópinn sem aš sjóšnum stendur? Ef konur eru 50% sjóšfélaga žį eigi aš leitast viš aš hafa konur 50% stjórnarmanna en žį jafnframt meš vikmörkum um aš žęr geti oršiš 66,6% eša 33,3% (plśs/mķnus einn einstaklingur). 

Žeir sem sjį um Gettu betur įttušu sig į žvķ aš naušsynlegt vęri aš hafa eitthvaš svigrśm į žessu enda gętu žau ekki skipt žriggja manna liši nišur ķ tvo jafna hluta. Alžingi tókst hins vegar ekki aš įtta sig į svo einfaldri stęršfręši žegar lögunum var breytt, enda fór žessi breyting ķ gegn nįnast įn umręšu.

Nęsta skref er sķšan aš tryggja jöfn kynjahlutföll į Alžingi og setja žaš ķ lög aš žegar kosiš er til Alžingis aš hvort kyn hafi helming sęta. Um leiš vęri reyndar vikiš frį žvķ lżšręši sem viš höfum getaš stįtaš okkur af og einstaklingum yrši mögulega rašaš inn eftir kosningar įn žess aš hafa atkvęši žjóšarinnar į bakviš sig. Nżju žingi tókst ekki einu sinni aš tryggja jöfn hlutföll kynjanna ķ nefndum Alžingis žó svo aš ķ žau sé skipaš į bakviš tjöldin įn atkvęšagreišslu.

Hęfustu einstaklingarnir hljóta į njóta brautargengis žegar kosiš er til hinna żmsu trśnašarstarfa hvort sem žaš er til setu į Alžingi, setu ķ stjórn lķfeyrissjóšs jį eša Gettu betur. Hlutföll ęttu jafnframt enn fremur aš taka miš af žeim hópi sem viškomandi stjórn starfar fyrir en žį žarf einnig aš bjóša upp į svigrśm +- 1 einstaklingur.

Liggur vilji žjóšarinnar fyrir?

Žaš er stór munur į žvķ aš fara ķ ašildarvišręšur viš ašila og leggja nišurstöšur ķ atkvęšagreišslu en aš hętta višręšum og tryggja aš mįliš fari aldrei ķ atkvęšagreišslu. Skuldbinding alžingismanna gagnvart žjóšinni er töluvert meiri žegar žeir įkveša upp į sitt einsdęmi aš žaš eigi alls ekki aš skoša möguleika žjóšarinnar ķ alžjóšamįlum og vilja alls ekki lįta slķkt komast nęrri höndum žjóšarinnar aš taka afstöšu til žess hvaš hśn vill.

Nś veit ég aš MJÖG skiptar skošanir eru um žaš hvort eigi aš ganga inn eša ekki. Žjóšin skiptist ķ tvo hópa sem eru sennilega įlķka stórir, annar žeirra vill mögulega ganga inn ķ ESB hinn alls ekki. Sį hópur sem vill sjį öll skilyrši sem okkur eru sett fyrir inngönu er žó sennilega mun stęrri enda fólk śr bįšum hópum sem ég nefndi hér fyrr. Žaš eru nefnilega töluvert margir sem vilja ekki ganga inn sem vilja samt sem įšur sjį samninginn, žau skilyrši sem sett eru fyrir inngöngu enda telja žeir žį vęntanlega aš žeirra grunsemdir verši stašfestar. Ókostir séu meiri en kostirnir. Sķšan eru žaš žeir sem telja hagsmunum žjóšarinnar betur borgiš innan sambandsins og žį aš žjóšin njóti góšs af żmsum žįttum mį žar nefna sterkur gjaldmišill (sem ekki er aušvelt aš fella žegar efnahagsstjórn hefur veriš slęm, žį meš kostum og göllum žess), ašgengi aš stórum višskiptamarkaši (sem viš höfum ķ dag ķ gegnum EES samninginn en getum ekki uppfyllt aš öllu leyti ķ dag sökum slaks gjaldmišils) og svo framvegis.

En sem sagt, einhverra hluta vegna er žjóšinni ekki treystandi til žess aš segja hug sinn um žaš hvort klįra eigi žessar višręšur og leggja sķšan samning ķ dóm žjóšarinnar. Nśverandi utanrķkisrįšherra hefur reyndar sagt aš žaš eigi ekki aš spyrja žjóšina fyrr en hśn hafi skipt um skošun.

Hafi skipt um skošun...

Er hann žį hręddur um aš žjóšin vilji ljśka žessum višręšum og myndi segja jį ķ žjóšaratkvęšagreišslu um aš halda višręšum įfram? 

Mį ekki lesa žaš śr oršum hans, žar sem hann vill alls ekki ganga ķ ESB, aš ef žjóšin vęri į žeirri skošun aš vilja ekki ljśka višręšum žį fengi hann rétta nišurstöšu śr atkvęšagreišslu og fullkominn stušning viš mįlsflutning sinn. Žvķ vęri mjög sérkennilegt aš vilja ekki setja slķkt mįl ķ atkvęšagreišslu.

Žaš mį telja afar hępiš aš hann myndi vilja aš nišurstaša atkvęšagreišslu yrši jįkvęš og žvķ ešlilega myndi hann gera hvaš hann gęti til aš koma ķ veg fyrir atkvęšagreišslu.

Žjóšin hefur aldrei veriš spurš um žaš hvort hśn vilji ganga ķ ESB. Žaš er žvķ töluvert stór įkvöršun aš taka aš ętla sér ekki aš spyrja žjóšina. Žaš er ekki óešlilegt aš žjóšin sé spurš įlits žegar samningur liggur fyrir enda komin į žann tķmapunkt aš geta kynnt sér kröfur til inngöngu. 

Spyrjum žjóšina hvaš hśn vill, hvort ljśka eigi žessum višręšum til žess aš sjį samning eša žį aš hętta žeim. Tilvališ vęri aš gera žaš ķ nęstu sveitarstjórnarkosningum en meš žvķ hlżst minni kostnašur viš atkvęšagreišsluna og afstaša lęgi žį fyrir. 


Lokun į USA markaš vegna öryggis?

Nś žegar bśiš er aš banna barnabķlstóla frį USA sökum öryggiskrafna, sem er jįkvętt aš stólar sem eru ekki öruggir séu ekki į ķslenskum markaši, žį hękkar verš į žessum grķšarlega öruggu barnabķlstólum frį Evrópu. Um leiš og lögin tóku gildi žį hękkaši verš t.d. um 33% eins og sjį mį ķ mešfylgjandi frétt. Ég er ekkert viss um aš žeir stólar séu 33% öruggari, eša aš krónan hafi falliš um 33% į žessum tķmamótum.

Nei, žarna sést gręšgi ķslenskra kaupmanna. Bśiš er aš loka į flęši į öryggisbśnaši frį USA sem fólk hefur keypt enda ómögulegt fyrir fólk meš ung börn aš standa undir žeim kostnaši sem lendir į žvķ aš kaupa barnavörur hér į Ķslandi. Žaš er ekki bara bķlstólar sem žarf aš fjįrfesta ķ. Barnavagnar sem eru komnir hįtt į annaš hundrašiš og sķšan žessar hefšbundnu rekstrarvörur, bleygjur, blautžurrkur og mögulega žurrmjólk (žegar žannig ber undir).

Hér į Ķslandi žurfum viš aš fara aš huga betur aš fjölskyldufólki til žess aš draga markvisst śr rekstarkostnaši žess. Aš sjįlfsögšu ętti öryggisbśnašur aš vera mjög ódżr og spurning hvort hann mętti vera nišurgreiddur af hinu opinbera. T.d. mętti nżta brot af eldsneytisgjaldinu ķ žann žįtt (įn žess aš hękka žaš gjald).

En getur žaš gengiš hér į landi? Yršu vörurnar lękkašar ķ verši, myndi žaš skila sér til neytenda eša enda eins og žegar viršisaukaskattturinn var lękkašur į matvörum į sķnum tķma og skilaši sér aš öllum lķkindum aš stęrstum hluta til kaupmanna?

Žurfum viš aš hafa "rķkis"-barnabķlstóla til aš tryggja lįgt verš? 


mbl.is Barnabķlstóllinn hękkaši um 33%
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Tilboš į bensķni og dķselolķu - Afslįttur eša gott verš???

Ķ dag var žrusu afslįttur į öllum bensķnstöšvum aš ég held. Sķminn stoppaši ekki framan af degi žar sem N1 reiš į vašiš og tilkynnti mér ķ SMS aš afslįttur vęri 12 krónur žann daginn. Nęst kom SMS frį Atlantsolķu og sami afslįttur, sķšan fylgdi ÓB į eftir. Allir meš sama afslįtt. Ég kķkti į heimasķšu Orkunnar og viti menn, 12 krónu afslįttur. Mikiš var ég įnęgšur aš sjį žennan afslįtt žó svo aš hann sé ekki nema 2 krónum meiri en hefšbundinn afslįttur er hjį mér ķ dag. Ég skrįši mig ķ Afslįttar žrep Orkunnar fyrir sķšustu mįnašarmót og žar sem ég nota alltof mikiš eldsneyti ķ hverjum mįnuši žį fę ég 10 krónu afslįtt į “minni” stöš.


En jęja ég var nokkuš hress meš žetta eins og eflaust margir ašrir. Sķšan varš mér į aš keyra framhjį bensķnstöš Atlantsolķu viš Sębraut. Žar sį ég aš śtsöluverš bensķns var ķ 241,3 (eša žar um bil). Žį hrökk ég viš og trśši ekki mķnum eigin augum, ég hafši keypt bensķn fyrir rśmri viku og žį kostaši lķterinn (į skilti) 236,2 kr. Žvķ nęst įtti ég leiš hjį Orku-stöš viš Miklubraut og sį sama veršiš žar, eša reyndar eins og venjulega 10 aurum lęgra en hjį AO.


Sem sagt į ašeins einni viku hafši bensķn hękkaš um 5 krónur og ég held aš žessi hękkun hafi komiš til framkvęmda į sķšustu dögum en ég fylgist nokkuš vel meš breytingum į veršlagi (eša reyni žaš eftir bestu getu en žaš reynist mjög erfitt žar sem verš hękkar og lękkar ansi oft). Hef ekki fundiš fréttir um hękkanir hér heima, einu fréttir um breytingar į olķuverši er erlendis frį og žaš reyndar lękkanir en žaš er nś önnur saga.


En žetta er algjört snilldarbragš hjį olķufélögunum aš hękka veršiš, veita “rķflegan” afslįtt og lįta nżja hįa veršiš gilda eftir žaš. Žvķ allir gįtu fengiš góšan afslįtt, reyndar af hįu verši. Viš gerum ekki athugasemdir daginn eftir žvķ žaš var svo flottur afslįttur ķ gęr og ķ raun spįšum ekkert mikiš ķ veršinu daginn įšur. En er žaš ekki afslįtturinn sem gildir er žaš ekki eša hvaš?


Auglżsing Mśrbśšarinnar hljómar endalaust ķ hausnum į mér: “Afslįttur eša gott verš?” Hvort viljum viš? Jś viš viljum alltaf góšan afslįtt, žeim mun hęrri sem hann er žeim mun betur lķšur okkur, af žvķ aš viš erum aš fį vöruna į “betri kjörum” en nįunginn viš hlišina į okkur eša žaš teljum viš.


En mér finnst eins og ég hafi veriš hafšur aš fķfli ķ dag en leiš örlķtiš betur af žvķ ég fékk svo góšan afslįtt (žó svo veršiš hafi į endanum veriš 3 krónum hęrra en fyrir viku).


En viš veršum vķst aš sętta okkur viš žetta, krónan fellur eftir nokkuš góša styrkingu aš undanförnu. Okkur er sagt aš žaš séu svo mikil veršmęti ķ žvķ aš hafa krónuna. Hśn hjįlpar okkur, segja sumir. Ég er ekki alveg sannfęršur um žaš.

 

En hversu margir vissu aš veršiš hafši hękkaš um 5 krónur? 



Formanni Rafišnašarsambands Ķslands vķsaš į dyr ķ Nóatśni!

Ķ gęr tók formašur Rafišnašarsambands Ķslands žįtt ķ veršlagseftirliti ASĶ. Var žaš hlutverk formanns aš taka nišur verš į fyrirframįkvešnum vörum ķ Nóatśnsverslun viš Nóatśn ķ Reykjavķk. Nįkvęmlega var bśiš aš skilgreina hvaša vörur įtti aš skoša, hversu mikiš magn var ķ įkvešinni einingu og hvert veršiš į henni vęri eins og verklagsreglur ASĶ skżra mjög skilmerkilega.Read More

Žaš er skemmst frį žvķ aš segja aš formanni RSĶ var vķsaš į dyr ķ mišri könnun og ķtrekaš var aš hann mętti ekki skrį nišur vöruverš žessarar verslunar. Skżr skilaboš voru frį stjórnendum Kaupįss aš Veršlagseftirlit ASĶ mį alls ekki taka nišur verš vara bśšarinnar! Ķtrekaš var óskaš eftir aš fį aš ręša viš verslunarstjóra sem lét ekki nį ķ sig žrįtt fyrir ķtrekašar tilraunir starfsmanns. Formanni RSĶ var bannaš aš nżta žęr upplżsingar sem hann nįši aš skrifa nišur.

Žaš er virkilega sérkennilegt aš žeir einu sem ekki hafa heimild til žess aš skoša vöruverš er sį ašili sem mišlar upplżsingum til almennings um vöruverš viškomandi verslana. Starfsmenn Bónuss fį til aš mynda aš skrį nišur allt vöruverš bśšarinnar rafręnt. Er žetta gert til žess aš verlsanir geti skipt į milli sķn žeim gróša sem almenningur veršur af? Getur veriš aš žetta sé ķ raun ólöglegt samrįš verslanakešjanna sem stušlar aš žvķ aš gera neytendum ómögulegt aš įtta sig į veršlagi og velta hękkunum sķfellt beint śt ķ veršlagiš sem hękkar skuldir og eykur greišslubyrgši heimilanna?

Žvķ hefur veriš kastaš fram af hįlfu žessara ašila aš veršlagseftirlit ASĶ standi ekki rétt aš žessu eftirliti, ekki sé veriš aš bera saman sömu vörur. Žetta er RANGT! Nś hef ég reynt žetta sjįlfur, ég versla mikiš inn fyrir heimiliš og žekki žvķ vel til verslana, veriš er aš bera saman nįkvęmlega sömu vörur ķ mismunandi verslunum. Verš er skrįš nišur į vörum sem innihalda nįkvęmlega jafn mikiš magn af viškomandi varningi, ķ jafnstórum einingum. Jafnframt er skrįš nišur lęgsta vöruverš tiltekinna flokka eins og lęgsta fįanlega lķtraverš į Léttmjólk.

Ef žessi ašferšarfręši ASĶ er röng žį mį jafnframt spyrja hvernig Hagstofa Ķslands getur tryggt žaš aš vķsitala neysluveršs (notuš til veršbólguśtreikninga) sé rétt skrįš? Hagstofan hringir ķ fjölda fyrirtękja og óskar eftir veršupplżsingum į tilteknum vörum ķ gegnum sķma, Hagstofan fer ķ verslanir og framkvęmir könnun meš sama hętti og ASĶ. Verslanir senda inn lista til Hagstofunnar meš veršum įkvešinna vara sem Hagstofan óskar eftir.

Nś spyr ég sem leikmašur: Er ešlilegt aš ašilar sem geta haft bein įhrif į verš vöru sendi Hagstofunni vöruverš rafręnt eša ķ gegnum sķma? Gefur slķk könnun nęgilega góšan grunn til žess aš mynda vķsitölu sem hefur įhrif į allar skuldir og hefur bein įhrif į vaxtastig ķ landinu meš hęrra vöruverši og aukinni veršbólgu?

Hvaš hafa verslunareigendur Nóatśns aš fela fyrst žeir vķsa formanni Rafišnašarsambands Ķslands į dyr įsamt starfsmönnum ASĶ sem standa aš veršlagseftirlitinu? Af hverju ķ ósköpunum mį almenningur ekki vita hvernig vöruverš žróast ķ bśšum og fį samanburš į vörum mismunandi verslanakešja? Af hverju eigum viš, almenningur, aš leyfa žessum ašilum aš komast upp meš aš žetta! Er ekki kominn tķmi til aš rķsa upp gegn verslunum landsins, fyrst žęr vilja ekki vera ķ liši meš žjóšinni, og aš allur almenningur fari ķ verškannanir ķ enn meiri męli og skrįi į www.vertuaverdi.is

Tökum höndum saman og nįum fram stöšugleika ķ veršlag į Ķslandi ķ eitt skipti fyrir öll!

Kristjįn Žóršur Snębjarnarson

Formašur Rafišnašarsambands Ķslands


Endalausar veršlagshękkanir!

Nś nżveriš tilkynnti Landsnet aš veršskrį fyrirtękisins mun hękka um 9% til almennings en um 20% til stórnotenda. Hękkun sem žessi skilar sér ķ hękkun į žeirri raforku sem heimili landsins kaupa og mun sį žįttur raforkunnar sem snżr aš flutningi hękka um 9%. Žetta hefur jafnframt žau įhrif aš veršbólga mun aukast og žar meš žurfa heimili landsins öll, sama hvort sem vextir eru verštryggšir eša óverštryggšir, aš greiša hęrri vexti af lįnum sķnum.Žetta veldur žvķ annarsvegar aš skuldir landsmanna hękka žegar skuldir eru verštryggšar en einnig aš greišslubyrši žeirra sem skulda óverštryggt mun aukast.

Ef viš höldum įfram žį munu laun landsmanna žurfa aš hękka aš lįgmarki um sömu tölu til žess aš halda ķ viš veršlag enda veršur ekki viš žaš unaš aš laun lękki mišaš viš veršlag enda hefur undanfarin įr veriš mišaš viš žaš aš laun hękki umfram veršlag, ž.e.a.s. aš kaupmįttur aukist. Sķšustu kjarasamningar beindust sérstaklega aš žessum žętti og žvķ er žaš mišur aš rķki, sveitarfélög og fyrirtęki dembi veršhękkunum śt į markašinn sem auka veršbólgužrżsting. Nś um įramót munu żmsir skattar hękka į vörum sem rķkiš hefur ķ einkasölu, svo sem įfengi og tóbak. Žessar hękkanir munu skila sér ķ aukinni veršbólgu, ķ hęrra vaxtastigi Sešlabanka Ķslands.

Hękkun Landsnets į stórnotendur mun einnig mögulega lenda į almenningi žessa lands nęstu 10-20 įrin žar sem flestir og stęrstu raforkusamningar stórnotenda eru fastir og žvķ geta raforkufyrirtęki mögulega ķ einhverjum tilfellum ekki hękkaš veršiš į rétta kaupendur heldur sękja žessa hękkun mögulega til annarra neytenda.

Žaš er naušsynlegt aš ašilar haldi aš sér höndum ef stefna į aš žvķ aš skapa stöšugleika. Launafólk mun ekki sętta sig viš žaš aš sitja eftir žegar veršbólga eykst og žvķ verša laun aš hękka umfram veršlag į komandi įrum og įratug, rķfleg hękkun launa er naušsynleg til žess aš jafna hlut launafólks eftir efnahagshruniš. Sé ekki vilji til žess aš stušla aš stöšugleika į markašnum žį munu rafišnašarmenn ekki sitja rólegir og sętta sig viš minni hękkanir. Leišrétting į kaupmętti rafišnašarmanna er naušsynleg, mikil žörf er į aš auka rįšstöfunartekjur félagsmanna Rafišnašarsambands Ķslands en žetta er sį hópur sem išulega er talaš um sem hópurinn meš breišu bökin, millitekjuhópurinn. Breišu bökin eru ekki žaš breiš aš žau geti endalaust tekiš į sig meiri śtgjöld!

Viš krefjumst žess aš rķki, sveitarfélög og žar meš opinberar stofnanir og fyrirtęki sżni gott fordęmi og haldi aš sér höndum žegar kemur aš veršlagshękkunum enda auka žęr veršbólgu sem eykur žörf į endalausum veršlagshękkunum!

Kristjįn Žóršur Snębjarnarson
Formašur RSĶ


Svört atvinnustarfsemi og kennitöluflakk!

Töluvert hefur boriš į žvķ aš fyrirtęki į vinnumarkašnum bjóši žjónustu sķna svarta, įn žess aš greiša skatta og gjöld til samfélagsins. Menn hafa velt žvķ fyrir sér hvaša įhrif žetta hefur į vinnumarkašinn og hvort žaš sé ekki ķ raun ešlilegt aš menn geti bjargaš sér į erfišum tķmum meš žvķ aš sleppa žvķ aš greiša skatta? En žį veršum viš aš velta fyrir okkur af hverju ķ ósköpunum erum viš aš greiša skatta og gjöld? Einnig velta menn fyrir sér af hverju ķ ósköpunum eru verkalżšsfélög aš skipta sér aš žvķ žó svo einstaklingar og fyrirtęki standi ķ kennitöluflakki, er ekki ešlilegt aš menn geti fariš į hausinn annaš slagiš?

Varšandi svarta atvinnustarfsemi žį er žaš svo aš žegar menn į vinnumarkaši selja žjónustu žį žarf aš greiša af žeirri žjónustu ķ öllum tilfellum viršisaukaskatt. Žaš eru žó undantekningar į žvķ en žęr eru žį ķ formi endurgreišslu frį skattinum t.d. ķ višhaldi į fasteignum. Žegar menn sętta sig viš aš kaupa "svarta žjónustu" žį fella menn nišur įvkešinn hluta veršsins og vilja meina aš žar meš gręši bįšir ašilar. En hvaš er veriš aš gera meš žessum višskiptum? Jś žaš sem gerist er aš sį sem selur žjónustu meš žessum hętti sleppir žvķ aš greiša viršisaukaskattinn og segir viškomandi višskiptavini aš žar meš "gręša" bįšir ašilar.

En ķ raun og veru žį gręšir enginn į žessu nema sį sem seldi žjónustuna žvķ hann vissulega tekur ekki innskatt viršisaukans en sleppir žvķ jafnframt aš greiša tekjuskatt, śtsvar, launatengd gjöld (atvinnuleysistryggingasjóš, įbyrgšarsjóš launa) o.fl. gjöld af žeim launum sem hann reiknar sér viš žjónustuna. Žessi gjöld eru öll notuš til žess aš reka mešal annars heilbrigšiskerfi okkar Ķslendinga. Žetta er notaš til žess aš greiša fyrir menntakerfi okkar Ķslendinga, grunnskóla landsmanna, framhaldsskóla, hįskóla. Žessir fjįrmunir eru notašir aš einhverju leyti ķ aš greiša rekstur samgöngukerfis (įsamt bensķngjaldi sem žeir žó vęntanlega greiša).

Žannig aš um leiš og viškomandi selur vinnu sķna "svart" žį er kaupandi žjónustunnar aš sętta sig viš aš jś "spara" sér viršisaukaskattinn EN JAFNFRAMT aš sętta sig viš aš greiša sjįlfur hęrri skatta til žess aš žjónustuašilinn geti nżtt sér heilbrigšisžjónustuna, sent börnin sķn ķ grunnskóla, stušlaš aš aukinni menntun eldri barna sinna ķ framhaldsskóla o.s.frv. Hverskonar sparnašur er žaš? Eru allir aš gręša meš žvķ móti???

Af hverju ęttum viš Ķslendingar aš sętta okkur viš žaš aš halda uppi fólki sem vķsvitandi leggur ekkert til samfélagsins? Žaš žurfa allir aš getaš lifaš mannsęmandi lķfi og žaš į ekki aš vera į kostnaš hinna. Vissulega viljum viš aš žeir sem sannanlega geta ekki unniš, sökum veikinda eša annarra įkvešinna įstęšna, geti framfleytt sér į mannsęmandi hįtt en viš eigum aldrei aš sętta okkur viš aš žeir sem misnota kerfiš geri žaš į okkar kostnaš!

Varšandi svokallaš kennitöluflakk žį hefur Rafišnašarsamband Ķslands mešal annars krafist žess aš sett verši ströng lög sem geri mönnum ekki kleyft aš keyra fyrirtęki ķ žrot og stofna nżtt fyrirtęki samstundis sem oft į tķšum hefur žį yfirtekiš allar eignir hins gjaldžrota fyrirtękis. Žaš hefur margķtrekaš gerst aš fyrirtęki skipti um nafn og skömmu sķšar er žaš tekiš til gjaldžrotaskipta, nżtt fyrirtęki er stofnaš sem jafnvel tekur gamla žekkta nafniš, nżja fyrirtękiš "kaupir" veršmętar eignir af gamla fyrirtękinu į vel nišursettu verši. Um getur veriš aš ręša verkfęri, hśsnęši, bifreišar eša önnur tęki og tól sem naušsynleg eru til aš reka fyrirtękiš. Sķšan žegar gamla fyrirtękiš er tekiš til gjaldžrotaskipta žį finnast ešlilega engar eignir ķ fyrirtękinu. Fyrirtękiš hefur ekki rįš į žvķ aš greiša starfsmönnum laun, ekki krónu, en starfsmönnum jafnvel bošin vinna hjį hinu nżja fyrirtęki. Sami gamli stóllinn notašur, sama hśsnęšiš, sama nafn fyrirtękis... Önnur kennitala!

En fyrirtęki benda sķšan starfsmönnum į aš sękja ógreidd laun ķ įbyrgšarsjóš launa. Žar meš séu allir sįttir!? En af hverju ķ ósköpunum eigum viš sem žjóšfélag aš sętta okkur viš žessa ašferšarfręši, žar sem žaš erum viš sem greišum į endanum brśsann. Viš greišum žetta ķ gegnum hęrri skatta, hęrri gjöld, hęrra veršlag, aukna veršbólgu og žar af leišandi lęgri rįšstöfunartekjur heimilanna! Žaš er löngu kominn tķmi til žess aš stöšva kennitöluflakk sem žetta og žvķ krefst Trśnašarmannarįšstefna RSĶ žess aš stjórnvöld setji lög og ströng višurlög viš athęfi sem žessu. Viš krefjumst žess einnig aš samtök atvinnurekenda taki į sķnum félagsmönnum til žess aš stöšva slķka starfsemi! Félagsmenn Rafišnašarsambands Ķslands sętta sig ekki viš aš greiša hęrri skatta til žess aš standa viš bakiš į žeim sem vķsvitandi greiša ekki til samfélagsins!

Viš eigum ekki aš skipta viš fyrirtęki sem standa ekki viš žęr skuldbindingar og reglur sem viš sem žjóšfélag setjum okkur!


Rafišnašarmenn vilja raunverulegar lausnir ķ lįnamįlum!

Undanfarna tvo daga var trśnašarmannarįšstefna RSĶ haldin į Selfossi. Trśnašarmannarįšstefnuna sękja hįtt ķ 100 trśnašarmenn į įri hverju en trśnašarmennirnir starfa vķšsvegar um landiš hjį hinum żmsu fyrirtękjum. Trśnašarmenn eru kjörnir af félagsmönnum RSĶ į hverjum vinnustaš fyrir sig en hafa žaš hlutverk aš verja kjör og réttindi okkar félagsmanna sem til žeirra leita. Trśnašarmenn žurfa oft į tķšum einnig aš fręša félagsmenn um kjarasamninga og įkvęši žeirra en žaš getur veriš mjög krefjandi starf sem trśnašarmenn sinna enda ekki alltaf vinsęlustu skilabošin sem žeir žurfa aš fęra okkar fólki enda einsetja trśnašarmenn sér aš vera meš uppbyggilega gagnrżni sem leišir til betra samfélags. Žaš brennur oft viš ķ dag aš jafnvel forystumenn verkalżšshreyfingarinnar afvegaleiši almenning meš vinsęldakeppni óhaš žvķ hvort mįlefnalega sé stašiš aš žeirri gagnrżni.

Umręšur spunnust ešlilega um hin żmsu mįl er snśa aš réttindum og skyldum okkar félagsmanna į vinnumarkašnum og voru kjarasamningar hęst į baugi ķ žeirri umręšu. Viš horfum til žess aš endurskošun kjarasamninga veršur ķ janśar į nęsta įri og staša mįla ķ dag lķtur alls ekki vel śt. Žaš eru żmis mįl sem enn standa śtaf boršinu og žar mį fyrst og fremst nefna gengi ķslensku krónunnar. Ķ desember męlingu žessa įrs žarf gengisvķsitalan aš vera komin nišur ķ 190 en gengisvķsitalan er ķ dag tęplega 30% veikari. Gengi krónunnar hefur bein įhrif į lķfskjör okkar fólks og žvķ hefur veriš lögš mikil įhersla į aš krónan styrkist og myndi žar meš grundvöll fyrir žvķ aš veršbólga gangi nišur og žar meš aš kaupmįttur okkar fólks aukist. Til žess aš žetta sé mögulegt žį er naušsynlegt aš viš höfum agaša efnahagsstjórn hér į landi en einnig hefur veriš bent į žaš aš festa mętti gengi krónunnar til įkvešins tķma enda erum viš ķ gjaldeyrishöftum og förum žar af leišandi hvort sem er ekki eftir öllum įkvęšum EES samninganna.

Helsta kjarabót okkar er aš veršlag lękki hér į landi en žaš veršur ekki gert nema meš styrkingu krónunnar og žaš tryggt aš styrking hennar skili sér ķ veršlag! Žaš veršur ekki viš žaš unaš aš verslunareigendur taki sķ og ę veikingu krónunnar og hękki veršlag en sleppa žvķ sķšan oftar aš lękka verš žegar styrking krónunnar er raunveruleg, sem betur fer er žaš ekki algilt og einhverjir verslunareigendur leggja sitt af mörkum. Žį getum viš einnig bent į rķki og sveitarfélög en žessir ašilar eiga og verša aš halda aš sér höndum ķ hękkunum į veršskrįm enda demba žeir hękkuninni beint ķ veršbólguna meš žeim afleišingum sem viš žekkjum.

Trśnašarmannarįšstefna RSĶ sendi frį sér fjölmargar įlyktanir mešal annars ķ tengslum viš endurskošun kjarasamninga, umsóknarferli aš Evrópusambandinu, hśsnęšismįl og mismunandi lįnafyrirkomulög. Žaš sķšast nefnda hefur veriš mikiš ķ umręšunni aš undanförnu enda veldur hį veršbólga mikilli aukningu skulda heimila landsins. Rafišnašarmenn hafa žó bent į aš afnįm verštryggingar hefur ekki endilega žęr afleišingar, sem žeir ašilar sem kalla eftir žvķ aš verštrygging verši bönnuš, hefur į heimili landsins. Óverštryggšir vextir hafa jś nįkvęmlega sömu įhrif į heimili landsins nema fyrir žaš eitt sem naušsynlegt er aš gera sér grein fyrir aš sveiflur ķ greišslubyrši óverštryggšra lįna er meš svo öfgakenndum hętti aš lang flest heimili landsins fęru ķ greišslužrot į fyrsta degi viš lķtiš veršbólguskot. Žar kemur til aš heimilin hafa skuldsett sig eftir greišslugetu en einnig aš hękkun vaxta getur aukiš afborganir af vöxtum um tugi žśsunda.

Ennfremur ef verš- og óverštryggšir vextir eru skošašir žį sést greinilega aš um mjög sambęrilega vexti er aš ręša žó svo aš aš mešaltali voru óverštryggšir vextir mun hęrri fyrir Hrun en hafa hins vegar veriš hagstęšari eftir Hrun. Įstęšu žess aš óverštryggšir vextir eru sambęrilegir og žeir verštryggšu mį rekja til žess aš ķ óverštryggšum vöxtum er veršbólguįlag innifališ og įkvešiš af lįnveitanda hverju sinni en žeir verštryggšu taka miš af veršlagi hvers tķma og žvķ hefur lįnveitandi ekki bein įhrif į veršlagsžįtt lįnanna.

Žaš er klįrt aš žaš eru kostir og gallar viš bęši lįnafyrirkomulögin en rafišnašarmenn vilja tryggja žaš aš félagsmenn geti stašiš viš afborganir lįna įn žess aš fara strax ķ greišslužrot. Žjóšfélagiš veršur ekki betur sett meš stęrri hluta heimila gjaldžrota į götunni. Žvķ ber aš varast žegar "patent lausnir" ber į góma enda er aušvelt aš reyna aš afvegaleiša almenning meš slķkum lausnum. Viš krefjumst žvķ raunverulegra lausna og įbyrgrar umręšu.

Įlyktanir trśnašarmannarįšstefnu eru eftirfarandi:

Įlyktun um Evrópumįl
Trśnašarmannarįšstefna Rafišnašarsambands Ķslands hvetur stjórnvöld til žess aš ljśka ašildarvišręšum viš ESB meš žaš aš markmiši aš nį fram sem hagstęšustum samningi fyrir ķslenska žjóš. Vissulega eru ašstęšur innan ESB erfišar um žessar mundir en žaš į aš vera ķ höndum žjóšarinnar aš meta hvort sį samningur sem višręšurnar skila į endanum sé įsęttanlegur ešur ei. Žaš veršur eingöngu gert ķ žjóšaratkvęšagreišslu aš višręšum loknum!
Trśnašarmannarįšstefna RSĶ hvetur forystu Rafišnašarsambands Ķslands til žess aš beita sér ķ aš halda į lofti hagsmunum rafišnašarmanna ķ allri umręšu į vinnumarkaši, m.a. hvort sem naušsynlegt sé aš benda į kosti eša galla viš ašild aš ESB sem og öšrum mįlum tengd hagsmunum félagsmanna RSĶ.

Įlyktun um Kjaramįl
Ķ janśar į nęsta įri veršur önnur endurskošun kjarasamninganna sem undirritašir voru žann 5. maķ 2011, nś stefnir allt ķ aš forsendur kjarasamninganna bresti enda eru helstu forsendur aš gengisvķsitala ķslensku krónunnar verši komin nišur ķ 190, veršbólga sé undir 2,5% og aš kaupmįttur hafi aukist. Auk žessara atriša var stefnt aš fleiri atrišum og žį ber aš nefna jöfnun greišslna ķ lķfeyrissjóši į almennum og opinberum markaši, einnig įtti aš auka fjįrfestingu og greiša götur framkvęmda. Žaš er skemmst frį žvķ aš segja aš afar fį atriši hafa gengiš eftir. Ķ umręšu į Alžingi fyrir skömmu kom fram aš ā€žŽegjandi samkomulagā€œ vęri um aš stöšva allar virkjanaframkvęmdir žrįtt fyrir loforš gagnvart vinnumarkaši um hiš gagnstęša!
Trśnašarmannarįšstefna RSĶ fordęmir žau vinnubrögš, žegar mikilvęgum mįlum er lofaš til žess aš örva atvinnulķf og koma žjóšarbśinu žar meš įfram upp śr kreppunni, aš į sama tķma sé unniš gegn žeim mikilvęgu mįlum! Žaš er löngu kominn tķmi til aš efna loforš enda standa og falla kjarasamningar į žessum mįlefnum, beint og óbeint!
Trśnašarmannarįšstefna Rafišnašarsambands Ķslands krefst žess aš rķki og sveitarfélög sżni gott fordęmi meš ašhaldi ķ gjaldskrįr- og skattahękkunum. Enda er žaš hagur allra aš halda veršbólgu lįgri og hękka žar meš rįšstöfunartekjur launamanna!

Įlyktun um efnahags- og hśsnęšismįl
Trśnašarmannarįšstefna RSĶ haldin į Selfossi 25. ā€“ 26. okt. 2012 en rįšstefnuna sitja um 100 trśnašarmenn į vinnustöšum rafišnašarmanna vķšsvegar af landinu, leggur įherslu į aš stjórnvöld taki höndum saman viš ašila vinnumarkašs um aš skapa žęr ašstęšur aš į Ķslandi geti rķkt efnahagslegur stöšugleiki meš meiri festu ķ gengi krónunnar og lįgri veršbólgu. Žolinmęši launamanna gagnvart óögušum vinnubrögšum stjórnmįlamanna er löngu žrotin, žaš birtist m.a. ķ flótta launamanna frį landinu.

Markmiš kjarasamninga er aš leggja grunn aš auknum kaupmętti og jöfnun lķfskjara. Įrangur ķ kjarabarįttu launamanna hefur į undanförnum įrum veriš jafnharšan eyšilagšur meš gengisfellingum. Afleišing óagašrar efnahagsstjórnunar veldur óstöšuleika krónunnar og mikilli veršbólgu, sem veldur žvķ aš vextir hér į landi eru tvöfalt hęrri, en er ķ nįgrannalöndum okkar. Žvķ er verštryggingarkerfiš hér į landi virkt, į mešan žaš er nįnast óvirkt ķ öšrum löndum.

Rafišnašarmenn krefjast žess aš tekiš verši į skuldavanda heimilanna, en draga žaš ķ efa aš afnįm verštryggingar sé hin eina sanna lausn vandans, enda er žaš veršbólgan sem er rót vandans, óhįš lįnaformi. Rafišnašarmenn gera sér grein fyrir žvķ aš vaxtastig hér landi er alltof hįtt og meš greišsludreifingaržętti verštryggingar er heimilum gert kleift aš dreifa afborgunum yfir lengri tķma, en žetta bżšur jafnframt heim žeirri hęttu aš heimilin skuldsetji sig um of. Sveiflur ķ greišslubyrši óverštryggšra lįna geta sveiflast meš svo öfgakenndum hętti aš flest heimili lenda ķ greišsluerfišleikum viš hvert veršbólguskot. Rafišnašarmenn kalla eftir raunverulegum lausnum į skuldavanda heimilanna, ķ staš žess aš endurtekiš sé veriš aš drepa mįlum į dreif meš óraunsęjum töfralausnum.

Rafišnašarmenn krefjast žess aš rįšist verši meš skipulögšum hętti aš rótum vandans meš žvķ festa gengi krónunnar į įsęttanlegu gengi fyrir almenning og aš tryggja sķšan aš sį gjaldmišill sem hér er notašur til framtķšar verši stöšugur svo hęgt verši aš afnema gjaldeyrishöft innan skamms tķma.

Trśnašarmannarįšstefna rafišnašarmanna telur aš į skömmum tķma sé mögulegt, ķ samvinnu viš lķfeyriskerfiš, aš bjóša upp į hagstęš lįn fyrir fjölskyldur sem eru aš kaupa sķna fyrstu ķbśš. Žetta mun hvetja ungt fólk til sparnašar, tengdan uppbyggingu réttinda ķ samtryggingar- og séreignakerfi lķfeyrissjóšanna. Ķ tengingu viš žetta kerfi vęri hęgt aš byggja upp leigumarkaš sem stęši til boša sambęrileg kjör til langs tķma. Žarna gętu veriš įsęttanleg fjįrfestingartękifęri fyrir lķfeyrissjóši og žurfa stjórnvöld ķ samvinnu viš ašila vinnumarkašsins aš huga aš gera žetta kleift m.a. meš lagabreytingum.
ā€ƒ

Įlyktun um svarta atvinnustarfsemi
Trśnašarmannarįšstefna RSĶ haldin į Selfossi 25. ā€“ 26. okt. 2012 lżsir yfir miklum vonbrigšum hversu lķtiš stjórnvöld hafa tekiš į aukinni svartri atvinnustarfsemi og kennitöluflakki. Ķ Stöšuleikasįttmįlanum voru įkvęši um aš verkalżšshreyfingin, samtök atvinnurekenda og stjórnvöld myndu sameinast um aš beita öllum tiltękum rįšum til aš koma ķ veg fyrir žennan vanda, žar sem žeir sem standa aš slķkri starfsemi verši dregnir til įbyrgšar og beittir žungum višurlögum. Į žessum vanda hafa stjórnvöld ekki tekiš meš sama hętti og gert hefur veriš ķ nįgrannalöndum okkar. Žar vilja trśnašarmenn rafišnašarmanna benda sérstaklega į hvernig Noršmenn hafa tekiš į žessum mikla vanda.


Rafbękur

Nokkur umręša hefur veriš um rafbękur aš undanförnu og hafa grunnskólar jafnvel tekiš upp notkun tölva til lestrar rafbóka, svokallašar "kindle" lestölvur. Mikil og hröš žróun hefur veriš ķ slķkum bśnaši aš undanförnu sem gerir žetta form bóka spennandi kost fyrir nemendur enda gefst žį möguleiki į aš geyma allar bękur į einum staš og bakpokinn veršur žeim mun léttari.

Įriš 2006 opnaši Fręšsluskrifstofa rafišnašarins rafbókarvefinn www.rafbok.is en žar gefst nemendum ķ rafišngreinum kostur į aš sękja sér kennslubękur sem kenndar eru ķ skólunum eša żmislegt ķtarefni sem nżtist nemendunum til stušnings. Žessar kennslubękur eru upphaflega fengnar frį kollegum okkar ķ Danmörku og unniš hefur veriš aš žżšingu undanfarin įr og er bśiš aš žżša nįnast allar kennslu bękur fyrir grunndeild rafišna yfir į ķslensku įsamt žvķ sem kennarar hafa mišlaš żmsu efni śr žeirra kennslu inn į vefinn. Ašgangur nemenda og annarra įhugasamra rafišnašarmanna er gjaldfrjįls enda er žaš markmiš aš aušvelda nemendum Ķ rafišnaši aš sękja sér žį menntun sem žeir stefna į įn žess aš kostnašur verši of mikill, en ekki sķšur žaš aš žaš kennsluefni sem notast er viš sé ekki śrelt enda eru tękninżjungar grķšarlega miklar ķ rafišnaši og naušsynlegt getur veriš aš endurnżja efni ķ sumum greinum örar en almennt gerist.

Rafišnašarsamband Ķslands hefur stašiš dyggilega viš bakiš į Fręšsluskrifstofunni viš gerš žessa efnis og žį sérstaklega viš žżšingar kostnaš. Ég tel aš sś įkvöršun sem tekin var į įrunum 2005-6 aš hefja žżšingu žessa efnis veriš mjög mikilvęga enda sjįum viš žaš ķ dag aš tölvubśnašur er oršinn žaš hentugur til lestrar rafbóka sem raun ber vitni og meš aušveldum hętti er hęgt aš glósa inn į skjöl ķ spjaldtölvum og žvķ žörfin oršin minni į aš hafa bękur į pappķrsformi.

Ķ dag eru 1.100 skrįr ķ rafbókasafni www.rafbok.is en žar af eru yfir 200 skrįr į ķslensku sem annaš hvort hefur veriš žżtt af dönsku yfir į ķslensku eša eru handbękur og önnur kennslugögn sem kennarar hafa sett saman į undanförnum įrum til mišlunar til nemenda sinna. Meš žessu er nemendum gert kleyft aš sękja sér žęr upplżsingar sem žörf er į į ķslensku žar meš hefur hindrun sem felst ķ tungumįlakunnįttu veriš rutt śr vegi enda getur skilningur į tungumįlum reynst mörgum mjög erfiš en hjį žeim nemendum sem hefja nįm ķ rafišnaši strax eftir grunnskóla geta fyrstu įr framhaldsnįms nżst betur žegar kennsluefniš er į móšurmįli žó svo aš žegar lengra er komiš sé mikil žörf į aš tungumįlakunnįtta sé betri og ekki sķšur žegar śt į vinnumarkašinn er komiš.

Ótvķręšur kostur viš rafbękur er einnig aš fyrir žį sem glķma viš lestraröršugleika eins og lesblindu žį bjóša lestrarforrit flest hver upp į möguleikann į aš breyta bakgrunni og leturlit meš žeim hętti aš litirnir henti hverjum og einum. Žessi möguleiki hefur aušveldaš žeim fjölmörgu sem eru aš glķma viš lesblindu aš afla sér menntunar og ķ mörgum tilfellum hefur žetta aukiš leshraša og skilning margra alveg grķšarlega. Žaš er naušsynlegt aš žróa kennsluašferšir sem taka miš af žvķ aš nįmsefniš er į rafręnuformi. Viš eigum aš nżta okkur žaš sem tęknin hefur upp į aš bjóša ķ kennsluašferšum.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband